Lietuvos duonos istorija ir gamybos technologija

Įvadas. Lietuvos duonos istorija. Pagrindinės duonos rūšys. Pagal žaliavas. Pagal technologijas. Duona lietuviškose tradicijose. Šventinis pyragas. Duona vestuvėse. Duona nuo seno vadinta stebuklinga. Lietuviškos duonos receptai. Edukacinės programos, duonos kepimas Lietuvoje. Duonos kepimas Anykščiuose. „Duona ne vėju ateina“. Kretingos dvaro kepiniai. Žaliūkių malūnininko sodyba. Edukacinė pamoka „Duonos kelias“. Ekskursija į anykščius. „Duonelė kasdieninė“. Šaltiniai.

Pagonybės laikais ir vėliau duona buvo aukojama ugnies deivei Gabijai, žemės deivei Žemynėlei, vandens dievybėms. Ji buvo aukojama prieš pirmąjį arimą, sėją, pradedant ir baigiant kirsti rugius, nuimant derlių ir baigus kūlę. Pagonys iš žalvario tekindavo „duonos dievaičio“ statulėlę. Tai būdavo bandelės formos akmenėlis, kurį bučiuodavo ir naudodavo kaip vaistą nuo įvairių ligų. Etnografiniai ir rašytiniai šaltiniai kalba apie buvusią duonos rūgšties dievybę ir dvasią, kurios vardas dar neišaiškintas.

Duona lydėjo kalendorines ir šeimos apeigas – ją aukodavo dievams ir mirusių prosenelių vėlėms. Ji buvo gerovės, laimės, vaisingumo simbolis, magiška priemonė apsisaugoti nuo pikto.

Ilgą laiką mūsų krašte, kaip ir kitur, duona kepta ugniakuro pelenuose, ant žarijų, plokščių akmenų ir duobėse. Pastarosios buvo duonkepių užuomazgos. Duonkepės pirmiausia būdavo įrengiamos sodybose, o vėliau atskiruose pastatuose arba pirkiose. Ilgą laiką namie duoną kepdavo tiek valstiečiai, tiek ir dauguma miestų gyventojų. Didesniuose miestuose ilgainiui atsirado privačių kepyklėlių, kuriose duona būdavo kepama parduoti. Tokių kepyklėlių padaugėjo XIX a. viduryje.

Duonos rūšis priklauso nuo daugelio dalykų. Kokia bus duona priklauso nuo to, iš kokių miltų ji kepama, kiek laiko ir kokioje temperatūroje kepama, kiek rauginama tešla be to, svarbūs ir priedai. Pagrindines duonos rūšis išvardyti turbūt galėtų kiekvienas. Dauguma žinome, kad ant mūsų stalo atsiduria ir ruginė duona, ruginė ir kvietinė duona, forminė, plikyta duona, sėlenų, juoda, saldžiarūgštė duona. Pagrindinės duonos žaliavos - miltai, kepimo mielės, druska ir vanduo.

Rupi duona – kepama iš ruginių ar kvietinių rupinių arba jų mišinio.

Kasdieninė mūsų duonelė kartu ir stebuklinga – nuo seno žmonės jai priskiria ypatingų, magiškų galių. Kaip simbolis ji sudėtinga, nes turi daug prasmių. Kažkuo ji net primena alchemikų taip ieškomą filosofinį akmenį, apie kurį sakoma, kad tai pats brangiausias akmuo pasaulyje ir kartu tai paprastas pakelės akmuo.

„Reikia įpilti sauson rečkelėn, kurioje nesimaišo duona, du gorčius ruginių miltų (pikliavotų), užšutinti pusantro gorčiaus smagiai verdančio vandens, išplakti gerai ir, apklojus storai, pastatyti ant dviejų adynų (valandų), kad sušaltų. Kaip jau pasidaro tešla saldi, kaip su cukrumi, tada išdėti duonkubilėlin, įpilti du stiklu šalto vandens, rieškučias miltų, šaukštą maišymo (raugo), saujelę druskos ir, išplakus viską gerai, apkloti ir pastatyti, koliai išrūgs; tada minkyti ir prieš minkymą pridėti truputį mielių; pamačius duonelę keliantis antrąkart, reikia kurti krosnį ir gerai prikūrenti, nes nešiltoje krosnyje tokia duonelė pagenda. Norint, galima minkant pridėti kmynų ar žievelių pomerančių (apelsinų).“

Edukacinės programos nuo 17 val. – 10,00 Eur.

Užsiėmimas vyksta „Arklio muziejuje“, adresu Niūronių k., Anykščių r.

Užsiėmimo kaina – 28,96 Eur + 14,48 Eur (vaišės) + įėjimo bilietas.

Užsiėmimo trukmė – 1 val. Užsiėmimas vedamas gegužės – rugsėjo mėnesiais.

Pasirinktinai galima užsisakyti kepti šiuos Kretingos dvaro kepinius:

1 grupei: 43 Eur ir ekspozicijos lankymo kaina suaugusiajam – 1 Eur, moksleiviui – 0,50 Eur. (I–V po 17 val., VI–VII po 16 val. – 86 Eur).

Kelionė į Anykščius prasidės nuo „Žaliūkių malūnininko sodybos“ Šiauliuose degustuojant malūne keptą duoną. Iš ten ekskursantus pasiims malūnsparnis ir nuskraidins juos į Anykščių šilelį. Pasivaikštinėjus po Anykščių šilelį, lajų taką, paslidinėjus vasaros rogutėmis, aplankius „kosmoso“ kambarį karieta ekskursantai vyks į Arklio muziejų dalyvauti edukacinėje programoje „Duonelė kasdieninė“. Visi dalyviai turės galimybę sulyginti Šiauliuose ir Anykščiuose keptą duonelę. Po degustacijos ekskursantai autobusiuku bus parvežti atgal į Šiaulius.