Reakcijos laikas tyrimas

Klaipėda. Įvadas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Išvados. Literatūra.

Besiformuojant psichologijai, kaip atskiram mokslui mokslinė mintis praėjo daug etapų, nuo bendrų filosofinių pažiūrų ir bandymų paaiškinti aplinkinį pasaulį iki daugybes mokslo šakų, kurios iki šiol atsiranda šiuolaikinėje mokslo istorijoje. XVIII amž. antroje pusėje fiziologija tampa atskyra mokslo šaka, mokslininkai tyria ne tik žmogaus anatomiją, bet ir nervų sistemą, didelį atradimai šioje sferoje tam tikram periodui koncentruoja mokslinę mintį ties materializmo. Tyrinėjami refleksai, įrodoma, kad nervų sistemoje kyla elektriniai impulsai ir galiausiai 1850 m. H. Helmholcui pavyko išmatuoti nervų impulso greitį. (Mayers, 2000) Tai paskatino tolimesnį nervų sistemos fiziologijos vystymą, pojūčių ir reakcijos laiko tyrimus.

Šis laikas reikalingas, kad dirgiklio sukeltas impulsas pakiltu aferentiniais nervų kanalais iki smegenų žievės ir po analizavimo nusileistu eferentiniais nervų kanalais iki raumenų inicijuojant reikalingą judesį.

Kaip pavyzdį galima paminėti vairuotojo reakcijos laiką, tai laiko tarpas nuo momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki ėmėsi konkrečių veiksmų. Vairuojant tai labai svarbu, nes esant dideliam greičiui reakcijos laiko pailgėjimas ir sutrumpėjimas reiškia distanciją, kurią gali nuvažiuoti transporto priemonė per šį laiko tarpą.

Kiekvieno žmogaus nervų sistema turi savo individualių ypatumų, reakcijos laikas gali žymiai skirtis dėl fiziologinių aspektų, nervų sistemos ypatumų. Įprastai reakcija trunka apie 200 milisekundžių. Kalbama apie paprastąjį reakciją – kai dalyviams reikia aptikti dirgiklį ir į jų sureaguoti. Sudėtingesnis reakcijos variantas – pasirinkimo reakcija, kai reikia ne tik sureaguoti kuo greičiau, bet ir pasirinkti reagavimo būdą (Martišius, 1999). Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad galimas įgūdžio formavimas, kai dalyvis daug kartu kartojant veiksmą pradeda reaguoti greičiau – reakcijos laikas sutrumpėja.

Darbo uždaviniai:

Fiksuoti ir palyginti paprastosios reakcijos laiko matavimo rezultatus II ir III serijos, asmeninių ir apibendrintų rodyklių;

Fiksuoti ir palyginti pasirinkimo reakcijos laiko matavimo rezultatus II ir III serijos, asmeninių ir apibendrintų rodyklių;

Palyginti paprastosios ir pasirinkimo reakcijos laiko duomenis asmeninius ir apibendrintus grupės, išaiškinti skirtumus ir tendencijas;

Dalyviai. Tyrime dalyvavo 10 Klaipėdos Universiteto, Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto,

Psichologijos katedros, psichologijos studijų I kurso studentų. Dalyvių amžiaus nuo 19 m. iki 44 m., dalyvavo 3 vyrai ir 7 moteris. Dalyviai prieš tyrimą buvo supažindinti su tyrimo teorija ir jo eiga.

Žemiau pateiktoje diagramoje Nr. 1 pavaizduojami asmeninių rezultatų paliginimai su apibendrintais grupės rezultatais.

Matome kad autorės vidutiniai reakcijos laikai ilgesni už grupės apibendrintą rezultatą 16% II ir 11% III serijoje. Reakcijos laikas sumažėjo 1 % III serijoje paliginant su II.

Minimalus reakcijos laikas II serijoje buvo 3% ilgesnis ir 10% trumpesnis III serijoje už vidutinį grupės rezultatą, autorės reakcijos laikas sumažėjo 8 % III serijoje paliginant su II.

Maksimalus reakcijos laikas aibėms atvejais viršija grupės vidurkį (22% ir 10% atitinkamai), reakcijos laikas sumažėjo 26 % III serijoje paliginant su II.